Šiuolaikinių didaktikų centras

Seminarai

Programos

Verslumo ugdymas Nauja!

Verslumo ugdymas – vienas iš mūsų švietimo politikos uždavinių. Visuose švietimo lygiuose stiprinamas dėmesys verslumui skatinti, iš esmės atnaujinami švietimo turinio perteikimo būdai. Verslumo ugdymo tikslas – nukreipti mokinių elgesį sąmoninga verslumo įgūdžių įgijimo linkme, stiprinti motyvaciją. Integruojant verslumą į ugdymo procesą mokytojui rekomenduojamas konsultanto-pagalbininko vaidmuo tiek pamokoje, tiek organizuojant projektinius darbus, o mokiniai tampa atsakingi už savo mokymąsi ir gaunamus rezultatus. Visas asmenybės verslumo ugdymas turi būti nukreiptas į galutinį rezultatą – išugdyti asmenybę, gebančią savarankiškai ir aktyviai veikti, mokančią gyventi visuomenėje, pagrįstoje rinkos ekonomikos sąlygomis. Ši programa padės mokytojams sėkmingai ir kūrybiškai įsijungti į verslumo ugdymą mokykloje, įgyvendinant „Nacionalinę jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008-2012 metų programą”.

Efektyvios veiklos pagalbininkai: laiko planavimas, susirinkimų vedimas, veiksmingas empatinis klausymas ir informacijos pateikimas Nauja!

Šis praktinis seminaras skiriamas dažnai vadinamoms vadybos „smulkmenoms“ aptarti: laiko planavimui, susirinkimų vedimui, empatinio klausymo gebėjimų ir informacijos pateikimo ugdymui. Mokyklų administratoriams ir mokytojams seminaro metu sudaroma galimybė lyg iš šalies pažvelgti į savo kasdieninę veiklą, ją naujai įvertinti ir paieškoti būdų kaip tuos pačius ir įprastus dažnai nuobodžius ir rutininius darbus atlikti paprasčiau su mažesnėmis laiko sąnaudomis. Kiekvienas dalyvis turės galimybę asmeniškai dalyvauti pokalbio, viešo pasisakymo, informacijos pateikimo auditorijai situacijose.

Mokymo(-si) stiliai Nauja!

Seminare bus pateikiamas pažinimo ir mokymosi stilių atsiradimo ir raidos kontekstas. Pristatomos įvairių mokymosi stilių klasifikacijos. Apibūdinami mokymosi stiliai pagal Butler, pateikiant skirtingus mokymosi stilius turinčių mokinių charakteristikas, mokinių mokymosi stipriąsias ir silpnąsias puses, streso ir frustracijos raiškos ypatumus mokymosi metu, pedagogų teikiamus pagalbos

Tautinių mažumų ugdymo(-si) poreikiai ir jų patenkinimas Nauja!

Programa skirta mokyklų bendruomenių komandoms, socialiniams pedagogams, klasių auklėtojams. Šioje programoje apžvelgiami teisiniai aktai, tyrimai, projektai, kurių tikslas - pagerinti tautinių mažumų švietimą ir jų integraciją visuomenėje. Mokymosi diferencijavimas yra vienas tų siekių, kuriam turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys, nes mūsų mokyklų klasės darosi vis įvairesnės dėl specialiųjų mokymosi poreikių turinčių moksleivių integracijos, dėl migracijos ir dėl to, kad daug tautinių mažumų vaikų leidžiama į mokyklas, kuriose dėstoma valstybine kalba. Tokia padėtis verčia reikliau analizuoti ir skirti mokymosi sunkumus, kylančius dėl tam tikrų pažintinių funkcijų sutrikimų, ir tuos, kurie yra kultūrinių skirtumų sąlygoti, nes mokymosi sunkumus sąlygojančių priežasčių pažinimas leistų parinkti efektyvesnius jų įveikimo metodus.

Lietuvos švietimo teisė: įgaliojimai, teisė, pareigos, atsakomybė Nauja !

Programa skirta mokytojams, mokiniams, tėvų bendruomenei. Šioje programoje apžvelgiami teisės aktai, kurie reguliuoja Lietuvos švietimo sistema, jos dalyvių teises, pareigas, atsakomybę. Dalykinėse ir politinėse diskusijose ne kartą išryškėjo, kad švietimo sistemos dalyviai dėl įvairiu priežasčių negali naudotis teisės aktais, apibrėžiančiais įvairių sistemos dalyvių įgaliojimus, arba nekorektiškai juos interpretuoja. Dėl šios priežasties racionalus dialogas tarp švietimo paslaugų gavėjo ir teikėjo yra neveiksmingas. Programa suteiktų galimybę jos dalyviams įgyti teisinių žinių, reikalingų savo funkcijoms sąmoningai vykdyti ir sudaryti geresnes sąlygas aukštesnės ugdymo kokybės siekiui.

Projektai formaliojo ugdymo procese Nauja !

Programa skirta mokyklų pedagogams, bendruomenėms, norintiems projektų metodą taikyti ugdymo procese. Seminarų metu bus susipažįstama su pagrindiniais projektų rengimo ir valdymo principais, projektų įgyvendinimo galimybėmis atskirų dalykų programose ir integruotų programų rengimo kriterijais. Seminarų metu bus praktiškai bandoma generuoti projektines idėjas ir kurti projektus.

Projektai ir neformalus švietimas Nauja !

Programa skirta klasių auklėtojams, dalykų mokytojams, mokyklų bendruomenėms, neformalaus švietimo specialistams, norintiems kurti ir įgyvendinti projektus užklasinėje ir bendruomenės veikloje. Seminarų metu bus susipažįstama su pagrindiniais projektų rengimo ir valdymo principais, projektų įgyvendinimo galimybėmis popamokinėje veikloje, bus nagrinėjami įvairūs sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdžiai, mokomasi generuoti projektines idėjas ir kurti projektus.

Pamokos planavimas ir vertinimas, atsižvelgiant į naujas bendrąsias ugdymo programas Nauja !

Šioje programoje aptariami ryškiausi esminiai skirtumai tarp buvusiųjų ir atnaujintų bendrųjų ugdymo programų, ugdymo tikslų, uždavinių ir nuostatų išskyrimas, konkrečių pamatuojamų uždavinių formulavimas, atsižvelgiant į mokinių pasirengimo lygį ir mokymosi stilius, pamokos planų sudarymas, pamokos organizavimas, įvairių mokymosi šaltinių panaudojimas, pamokos vertinimas, tarpdalykiniai integraciniai pamokos aspektai. Svarbiausi šios programos bruožai – konkretumas, asmeniniais pavyzdžiais grįsti mokymai, mini–pamokų modeliavimas, demonstracijos, lektorių pamokų stebėjimas ir aptarimas (tiesiogiai arba video medžiagos pagalba).

Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant

Kritinis mąstymas – vienas iš svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Kritinis mąstymas yra aktyvus ir bendravimo reikalaujantis pažinimo procesas, galintis vykti lygiagrečiai įvairiais mokymosi lygiais; tai kūrybiškas idėjų ir informacijos panaudojimas. Jaunimui labiau negu bet kada reikia mokėti spręsti sudėtingas problemas, kritiškai vertinti aplinkybes, pasverti alternatyvias nuomones ir priimti apgalvotus, nuoseklius sprendimus. Naudodami įvairius mokymo būdus, metodus ir strategijas mokytojai gali skatinti vaikų kritinį mąstymą ir savarankišką mokymąsi, kurti tokią klasės aplinką, kurioje vyrautų atviras ir atsakingas bendravimas. Programa pateikia nuoseklią kritinio mąstymo ugdymo sistemą, pagrįstą teorine medžiagą ir paremtą išsamiais tyrimais. Programa suteikia galimybę mokytojams ir mokiniams aktyviai dalyvauti mokymo procese, jį planuoti, vertinti ir keisti, remiantis sava patirtimi bei noru.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika"
Programos aprašymas

Mąstymą skatinančios aplinkos kūrimas

Vienas iš svarbiausių mokymo tikslų – maksimaliai plėtoti mokinių intelektinę raidą, t. y. gebėjimą mąstyti, kad jie galėtų spręsti problemas, priimti novatoriškus sprendimus, kad plėstųsi jų supratimas, padedantis jiems veiksmingai bendrauti. Prisidėdama prie šių tikslų mokykla ir klasė turi sukurti aplinka, kurioje vyktų dialogas tarp mokytojo ir mokinio, kuri skatintų mokinius įsitraukti į mokymo procesą: mąstyti, svarstyti, diskutuoti, keistis idėjomis su bendraamžiais, vertinti ir atidžiai pasverti informaciją, kurti, reikšti savo nuomonę, išklausyti kitus ir būti atsakingais už savo mokymąsi.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika"
Programos aprašymas

Kritinio mąstymo ugdymo metodai

Mokyklose tradiciškai yra vertinamas žinių įsiminimas. Per pamokas užduodami klausimai, reikalaujantys tikslių, faktinėmis žiniomis paremtų atsakymų. Tačiau faktinė informacija savaime yra bevertė. Jeigu mokiniai nesugeba apibendrinti, analizuoti, tokia informacija bus praktiškai nenaudinga ir nepritaikoma. Žinioms integruoti reikia prasmingo dialogo tarp mokinio ir mokytojo. Mokytojų per pamokas taikomi įvairūs metodai bei užduodami klausimai gali sėkmingai skatinti mokinius mąstyti, svarstyti, performuoti, įsivaizduoti, kurti ar atidžiai pasverti, o tai kelia mokinių mąstymo lygį ir leidžia mokiniams suprasti, kad jų mąstymas vertinamas ir kad jie gali prisidėti prie bendros nuomonės bei įsitikinimų.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika"
Programos aprašymas

Mokymosi bendradarbiaujant metodai

Vienas iš būdų sukurti mąstymą skatinančią aplinką – į mokymo praktiką įdiegti mokymosi bendradarbiaujant metodus. Mokymasis bendradarbiaujant – tai mokymasis, kai mokiniai dirba drauge, poromis, mažomis grupelėmis imasi bendros problemos, nagrinėja bendrą temą arba kuria naujas unikalias idėjas, neužmiršdami savitarpio supratimo. Mokymosi bendradarbiaujant pamokos labai pagerina mokymosi rezultatus: jų metu galima pasiekti laisvesnio sąmoningesnio protavimo, gilesnio supratimo ir kritinio mąstymo, daugiau motyvacijos mokytis, didesnio gebėjimo įvertinti situaciją iš kito žmogaus pozicijų, draugiškesnių santykių su bendraamžiais, didesnės socialinės kompetencijos, teigiamesnio požiūrio į mokytojus, mokymosi dalykus, mokymąsi ir mokyklą.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika"
Programos aprašymas

Pamokos planavimas

Pamoka iš tiesų yra naudinga, jei ji ragina mokinius tyrinėti, asmeniškai reaguoti, diskutuoti ir toliau įvairiai veikti reaguojant į dėstomą medžiagą. Tokia pamoka padarys dėstomą dalyką prasmingą bei aiškų, plėtos mąstymo ir bendravimo įgūdžius, o tai – ilgalaikės vertybės. Jeigu modeliuodamas pamokos tikslus mokytojas pamokoje randa vietos mąstymo pažangai, rezultatai pateisina sugaištą laiką. Būtų puiku, kad mokytojas įprastų planuodamas apsvarstyti, kaip jo manymu, mokiniai turėtų gebėti taikyti jo perteikiamas žinias. Šiame kurse rekomenduojama planuoti pamokas remiantis kritinio mąstymo ugdymo schema. Ji įgalina mokytoją sistemingai organizuoti mokymą, nustatyti mokymo tikslus ir uždavinius, planuoti papildomą veiklą, sudominti mokinius tikslingu mokymusi, nustatyti ryšius tarp mokymo programos dalykų.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika"
Programos aprašymas

Vertinimas ir įvertinimas

Tradiciškai yra vertinamos mokinių faktinės žinios, ir manoma, kad šie įvertinimai parodo, ko mokiniai išmoko. Tačiau mokymas aktyviai mokytis ir kritiškai mąstyti reikalauja kitokio įvertinimo, negu kad įprastas pažymys už teisingą atsakymą. Mokytojams prireikia būdo, kaip pamatyti ir įvertinti mokinių mąstymo ir mokymosi procesą, ne vien tik rezultatus. Mokiniai, siekiantys tapti visą gyvenimą besimokančiais žmonėmis, tampa partneriais įvertinimo procese: jie turi suprasti, ką nori žinoti, suvokti savo gebėjimus ir poreikį augti.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika"
Programos aprašymas

Kritinio mąstymo ugdymas raštu

Rašymas lavina kritinį mąstymą, nes įgalina mus užfiksuoti ir išlaikyti atmintyje pradines mintis ar vaizdinius, juos kruopščiai ištirti bei plėtoti, apmąstyti alternatyvas, tiksliau juos išreikšti. Rašymas naudingas per pamokas, kai mokiniai turi galimybių pasidalyti ir aptarti tai, apie ką jie rašo. Rašant ne tik tobulėja mokinių žodynas bei kalba – mokinys mokosi gerbti savo mintis ir patyrimą; rašymas veda mokinius prie gilesnių įžvalgų, žadina smalsumą, verčia atidžiau stebėti aplinką, padeda suvokti klasės draugų pažiūras ir patyrimą. Tradiciškai mokykloje mokiniai rašo temomis, nutolusiomis nuo jų interesų bei patirties, ir auditorijai, kurią sudaro beveik išimtinai tik mokytojas ir dėmesys kreipiamas į rašymo tikslumą. Jei mokiniai turi išbandyti visą komunikavimo raštu įvairovę, jiems turi būti leista rašyti apie žinomus ir rūpimus dalykus, tikrai auditorijai, keliant įvairius tikslus.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika"
Programos aprašymas

Mąstančių skaitytojų ugdymas

Skaitymas, nepaisant televizijos ir kitų technologinių naujovių įtakos, yra pagrindinė naujos informacijos gavimo priemonė, per kurią mes mokomės. Tačiau kai kuriems mokiniams rašytinio šaltinio skaitymas ne visada transformuojasi į naujas žinias, naują supratimą. Per pamoką teksto suvokimas dažniausiai tapatinamas su tekste išdėstytos informacijos atsiminimu. Tačiau to nepakanka. Kad skaitymas būtų naudingas, privalu skaityti interpretuojant. Taigi, svarbiausias mokytojų uždavinys – siekti, kad mokiniai taptų susidomėjusiais, mąstančiais, svarstančiais skaitytojais.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika"
Programos aprašymas

Darbas su tekstu

Dažnai manoma, kad tekstas, kaip pagrindinė darbo priemonė, yra naudojamas tik kalbų mokymo pamokose. Tačiau tekstas nėra vien tik interpretavimo objektas. Nepaisant teksto pateikimo būdų bei priemonių, jis išlieka pagrindiniu naujų žinių įgijimo šaltiniu. Todėl dirbti su tekstu mokiniai gali mokytis per visų dalykų pamokas. Kad galėtų sėkmingai dalyvauti šiandieniniame gyvenime, besimokantieji turi mokėti atrinkti informaciją, ją analizuoti ir tik tuomet panaudoti. Tam reikia ugdyti gebėjimą tinkamai skaityti tekstą ir įgytas žinias taikyti praktikoje. Todėl mokytojui yra svarbu žinoti įvairius darbo su tekstu metodus, kurių taikymas padės mokiniams geriau suprasti dėstomąjį dalyką, įsisąmoninti ir įsiminti informaciją.
Programos aprašymas

Efektyvaus skaitymo skatinimo strategijos

Programos dalyviai gali įsigyti leidinį „Efektyvaus skaitymo strategijos: skaitymo praktikumas“ ir CD

Didaktinių žaidimų panaudojimas mokant matematikos pradinėje mokykloje

Edukologinėje literatūroje pabrėžiama, kad naujų veiksmingų mokymo metodų pagrindinis bruožas – mokytojo ir vaiko sąveika. Ypač akcentuojama vaiko veikla, įvairios jos formos, mokytojo ir mokinio bendradarbiavimas, kūrybinė sąveika, orientacija į savarankiškos, atsakingos asmenybės bei jos kūrybiškumo ugdymą. Vienas iš tokių metodų – didaktiniai žaidimai, kurie skatina motyvaciją, paįvairina ir lengvina mokymąsi. Didaktinio žaidimo tikslas – suteikti mokiniams naujų žinių arba įtvirtinti jų įgūdžius, pakartoti žinomą informaciją. Kaip parodė atlikti tyrimai, didaktinių žaidimų metodas itin veiksmingas ir taikytinas mokant matematikos ir ypač pirmiausia pradinėse klasėse.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Žaidžiame matematiką: didaktiniai žaidimai pradinėje mokykloje"
Programos aprašymas

Kritinio mąstymo svarba ugdant sveiką gyvenseną

Humanizuojant mokyklą, ypatingas dėmesys skiriamas jos psichologiniam klimatui, vaiko emocinei savijautai gerinti. Ugdant sveiką gyvenseną žinių perteikimas jau nėra svarbiausias dalykas, lemiantis laisvą ir atsakingą mokinio pasirinkimą, jų aktyvumą ir savarankišką veiklą. Tik kritiškai mąstantis moksleivis gali realiai suvokti ir įvertinti situaciją, tinkamai į ją reaguoti ir būti atsakingas už savo veiksmus, emocinę ir fizinę sveikatą. Ši programa, pagrįsta kritinio mąstymo svarba sveikos gyvensenos ugdymui, supažindina su kritinį mąstymą skatinančiais ugdymo metodais, pateikiamos rekomendacijos kaip įtraukti moksleivius į praktinę veiklą. Programa suteikia galimybę mokytojams ir jų mokiniams aktyviai dalyvauti ugdymo procese, jį planuoti, vertinti ir keisti remiantis sava patirtimi bei noru.
Programos aprašymas

Emocinės sveikatos stiprinimas mokykloje

Mokykla yra vienas svarbiausių socializacijos veiksnių, turinčių įtakos ir moksleivių emocinei raidai. Konfliktai mokykloje yra kaip vieni iš stimuliatorių, skatinančių kūrybiškumą, pažangą, tačiau tuo pačiu sąlygojančių moksleivių baimę, žemą savęs vertinimą, padidėjusį susirūpinimą mokykla, somatinių nerimastingumo požymių atsiradimą, o dar vėliau – net mokyklos nelankymą. Emocinės sveikatos stiprinimas šiandien nėra nukreiptas tik į moksleivius. Pasitikėjimo savimi problema aktuali ne tik moksleiviams, studentams, būsimiesiems pedagogams, bet ir nemažą darbo mokykloje patirtį turintiems mokytojams.
Programos aprašymas

Santykių tarp lyčių psichologiniai aspektai

Lytinis aktyvumas yra tarpasmeninių santykių sritis, esanti už socialinės kontrolės ribų. Visuomenė gali suprasti ir nukreipti šį aktyvumą moraliu, o ne destruktyviu keliu. Pasaulyje vis plačiau įsigali humanistinis požiūris į lytiškumą kaip į individualių tapatumo formavimo, intymumo ir saugumo poreikių reiškimą ir jų patenkinimą. Programos užsiėmimuose nagrinėjami mūsų visuomenėje egzistuojantys lyčių stereotipai ir statuso problemos. Diskusijų metu dalyviai turi galimybę susipažinti su nuostatų įvairove lytinio auklėjimo klausimais ir išanalizuoti tipiškiausias iš jų. Supažindinama su sprendimo priėmimo psichologija ir jos ypatumais paauglystėje, su socialinio atstumo sąvoka ir jos reikšme bendravime tarp lyčių, treniruojamasi aktyviai naudoti seksologinę terminiją, taikyti sprendimo priėmimo modelius, atpažinti ir įvardinti jausmus, kas yra būtina efektyviai dirbant lytinio auklėjimo srityje.
Programos aprašymas

Mokytojų tyrimai pradiniame ugdymo etape

Mokytojų tyrimai – tai dar neįprasta mūsų mokytojams darbo sritis ir forma, mokymo proceso vertinimo būdas. Mokytojų tyrimams būdingi visi mokslinio tyrimo bruožai. Vienintelis skirtumas yra tas, kad jie atliekami ne dėl iškeltos hipotezės patvirtinimo ar paneigimo, o kasdieniam mokymo procesui stebėti, analizuoti ir vertinti. Jų tikslas – tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, grindžiant nuosekliu stebėjimu ir analize, išvadų darymu ir geriausių kelių problemoms spręsti, ieškojimu. Mokytojo veiklos tyrimas yra neatskiriama mokymo dalis. Būti geru mokytoju reiškia nuolat stebėti ir analizuoti klasės aplinką, save ir mokinius, ieškoti būdų problemoms spręsti ir mokymo kokybei gerinti. Mokytojas tyrėjas – tai aukščiausias mokytojo profesionalumo įvertinimas.
Programos aprašymas

Antikorupcinio ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokyklose

Kova su korupcija yra viena iš prioritetinių Lietuvos Vyriausybės ir Seimo veiklos sričių. Antikorupcinės veiklos efektyvumas priklauso nuo pilietinio sąmoningumo, visuomenės ryžto bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Kova su korupcija nėra vien nusikaltimų atskleidimas. Didelis dėmesys skiriamas korupcijos prevencijai ir visuomenės švietimui. Antikorupcinis visuomenės švietimas turėtų būti vykdomas kaip neatskiriama visuomenės švietimo dalis, siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir užtikrinti korupcijos prevencijos tikslų įgyvendinimą. Antikorupcinis ugdymas mokykloje galėtų būti formalus ir neformalus. Formalus – įtraukiant antikorupcinio švietimo elementus į bendrojo ugdymo programas, neformalus – skatinant įvairias papildomojo ugdymo iniciatyvas: pilietines akcijas, moksleivių konferencijas ir kitus renginius. Kadangi pagrindinis antikorupcinio ugdymo taikinys yra pilietinės sąmonės brandinimas, palankiausia jo integravimui aplinka yra socialinės disciplinos: pilietinis ugdymas, istorija, politologija, etika.
Programos dalyviai gali įsigyti leidinį "Antikorupcinio ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje: metodinė priemonė"
Programos aprašymas

Kritinio mąstymo ugdymas sėkmingai ateities karjerai

Programos tikslas – ugdyti pedagogų asmeninius bei komandinius gebėjimus integruoti į savo dėstomus dalykus ir programas karjeros ugdymo turinį bei sėkmingai naudotis kritinio mąstymo ugdymo metodais, siekiant, pilietiškai aktyvios ir savarankiškos, atsakingai kuriančios savo gyvenimą besikeičiančiame pasaulyje, asmenybės ugdymo.
Siūloma mokymo programa skiriama pedagogams, suvokiantiems šiuolaikinės visuomenės iššūkius, norintiems ugdyti savimi pasitikinčius bei savo ateitį modeliuojančius mokinius. Programa akcentuoja žinių, gebėjimų ir vertybių ugdymo visumą, nukreiptą link savęs pažinimo bei realaus savęs vertinimo, kryptingo savęs formavimo, atsakomybės už savo sprendimus prisiėmimo, gebėjimo prognozuoti kaitą ir keistis pačiam. Programa sukonstruota taip, kad ją būtų galima lengvai modifikuoti, atsižvelgiant į mokymo programos dalyvių veiklos pobūdį ir poreikius. Ji gali būti pritaikyta konkretaus dalyko mokytojams, pagal ugdytinių amžiaus ir ugdymo lygmens poreikius arba mokyklų komandoms.
"Kritinio mąstymo ugdymas sėkmingai ateities karjerai: integruota karjeros ugdymo programa bendrojo lavinimo mokyklai", "Kritinio mąstymo ugdymas sėkmingai ateities karjerai: specializuota karjeros ugdymo programa pagrindinei mokyklai"
Programos aprašymas