| Kritinio mąstymo ugdymo
pamokos vertinimo ir įvertinimo metodikų įvairovė Slovakijos ir
Lietuvos ugdymo įstaigose |
| Vertinimas ir
įvertinimas – tema vis dažniau diskutuojama
pedagoginėje literatūroje. Tradiciškai yra vertinamos
mokinių faktinės žinios, ir manoma, kad šie įvertinimai
parodo, ko mokiniai išmoko. Tačiau mokymas aktyviai mokytis
ir kritiškai mąstyti reikalauja kitokio įvertinimo negu kad
įprastas pažymys už teisingą atsakymą. Mokytojams prireikia būdo, kaip
pamatyti ir įvertinti mokinių mąstymo ir mokymosi procesą, ne vien tik
rezultatus. Mokiniai, siekiantys tapti visą gyvenimą besimokančiais
žmonėmis, tampa partneriais įvertinimo procese: jie turi suprasti, ką
nori žinoti, suvokti savo gebėjimus ir poreikį augti.
Mėginimai kokybinį vertinimą formalizuoti išskiriant ir
išskleidžiant esmines ugdymo proceso charakteristikas bei,
bendradarbiaujant su mokiniais ir jų tėvais, padaryti jį neatskiriama
ugdymo dalimi – štai kas iš esmės
šiandienos mokyklą skiria nuo tradicinės. Vertinimas, kaip
ir kiekviena veikla, reikalauja nuoseklumo ir laipsniškumo.
Mokytojai turi nustatyti jo sritis, prioritetus, ieškoti jų
sąsajų, nes vertinimas – tai informacijos rinkimas,
interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti
sprendimą ne tik apie mokinius, bet ir apie mokytojo veiklą –
apie ugdymo turinį bei būdus. Šioje programoje mokymosi
proceso vertinimas ir įvertinimas siejamas su kritinio mąstymo ugdymo
schema. Kritinio mąstymo ugdymo schema (žadinimas, prasmės suvokimas,
apmąstymas) apima mokymo organizavimo mechanizmą. Ji įgalina mokytoją
sistemingai organizuoti mokymą, nustatyti mokymo tikslus ir uždavinius,
planuoti papildomą veiklą, sudominti mokinius tikslingu mokymusi,
nustatyti ryšius tarp mokymo programos dalykų.
Dalyviai gebės taikyti kritinio mąstymo ugdymo schemą bei pasinaudoti
įvairiais pamokos vertinimo būdais konkrečioje pamokoje; sudarys
konkrečius planus, kaip savo pamokose išbandyti įvertinimo
metodus. |
|
| Mokymosi
bendradarbiaujant patirtis Slovakijos ugdymo institucijose |
Vienas
iš būdų sukurti mąstymą skatinančią aplinką – į
mokymo praktiką įdiegti mokymosi bendradarbiaujant metodus. Modernioje,
į XXI amžių žengiančioje visuomenėje bendradarbiavimas labi svarbus. Jo
reikšmė pabrėžiama įvairiuose dokumentuose, edukacinėje
literatūroje. Mokymasis bendradarbiaujant – tai mokymasis,
kai mokiniai dirba drauge, poromis, mažomis grupelėmis imasi bendros
problemos, nagrinėja bendrą temą arba kuria naujas unikalias idėjas,
neužmiršdami savitarpio supratimo. Mokymosi
bendradarbiaujant pamokos labai pagerina mokymosi rezultatus: jų metu
galima pasiekti laisvesnio sąmoningesnio protavimo, gilesnio supratimo
ir kritinio mąstymo, daugiau motyvacijos mokytis, didesnio gebėjimo
įvertinti situaciją iš kito žmogaus pozicijų,
draugiškesnių santykių su bendraamžiais, didesnės socialinės
kompetencijos, teigiamesnio požiūrio į mokytojus, mokymosi dalykus,
mokymąsi ir mokyklą.
Programa skirta mokytojams, norintiems eksperimentuoti, nuosekliai
planuoti it taikyti mokymąsi bendradarbiaujant savo klasėse.
Klausytojai susipažins su mokymosi bendradarbiaujant pagrindiniais
elementais, metodais, aptars įvairių mokymosi bendradarbiaujant metodų
taikymo galimybes.
|
|
| Projektų
metodas ugdymo procese. Slovakijos ir Lietuvos pedagogų patirtis |
Projektų
metodas yra
aktyvaus mokymo ir mokymosi metodas, kuris leidžia atsižvelgti į vaiko
gebėjimus, jo polinkius bei vertybines nuostatas, todėl gerai atitinka
orientuoto į vaiką ugdymo koncepciją. Šiuo metodu tinkamai
realizuojamos naujosios mokytojo funkcijos: partneris, padėjėjas,
konsultantas. Moksleivis, dalyvaudamas projektinėje veikloje, tampa
aktyviausiu šios veiklos dalyviu, yra suinteresuotas rinkti,
kaupti ir kūrybingai taikyti informaciją, kurti naują intelektualųjį
produktą. Vykdant projektus pasiremiama mokomųjų dalykų integracija.
Mokiniams praverčia visi per pamokas įgyti įgūdžiai, žinios, gebėjimai.
Projektinio darbo metodas keičia ir patį bendravimą su mokiniais. Kartu
mokomasi planuoti, o savarankiškai dirbant greičiausiai
atsiskleidžia individualios mokinio galimybės ir privalumai. Programos
dalyviai supažindinami su projektinio darbo samprata, pagrindiniais
principais, praktiniais, mokslinio tiriamojo pobūdžio bei didaktiniais
projektais, jų rašymo metodika.
|
|
| Antikorupcinio
ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje. Slovakijos ir Lietuvos
pedagogų patirtis |
Kova su
korupcija yra viena iš prioritetinių Lietuvos Vyriausybės ir
Seimo veiklos sričių. Antikorupcinės veiklos efektyvumas žymiu mastu
priklauso nuo pilietinio sąmoningumo, visuomenės ryžto bendradarbiauti
su teisėsaugos institucijomis. Tačiau kova su korupcija nėra vien
nusikaltimų atskleidimas. Didelis dėmesys skiriamas korupcijos
prevencijai ir visuomenės švietimui. Antikorupcinis
visuomenės švietimas turėtų būti vykdomas kaip neatskiriama
visuomenės švietimo dalis siekiant puoselėti asmens dorovę,
ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei,
Lietuvos valstybei sampratą ir užtikrinti korupcijos prevencijos tikslų
įgyvendinimą.
Kadangi pagrindinis antikorupcinio ugdymo taikinys yra pilietinės
sąmonės brandinimas, palankiausia jo integravimui aplinka yra
socialinės disciplinos: pilietinis ugdymas, istorija, politologija,
etika.
Programa skirta istorijos, pilietinio ugdymo, politologijos, istorijos,
etikos, psichologijos mokytojams, dirbantiems su V–XII klasių
mokiniais, auklėtojams, užklasinės veiklos organizatoriams. Programa
padės mokytojams, norintiems vykdyti švietėjišką
korupcijos prevencijos veiklą, įgyti daugiau žinių apie pačią
„korupcijos“ sąvoką, galimybes integruoti
antikorupcinį ugdymą į mokomuosius dalykus, popamokinę veiklą.
Praktiniai pamokų bei papildomo ugdymo renginių pavyzdžiai padės geriau
suvokti antikorupcinio ugdymo turinį, metodų taikymo galimybes.
Programa parengta remiantis LR nacionalinės kovos su korupcija
programa, Bendrosiomis ugdymo bei atskirų mokomųjų dalykų programomis.
|
|
| Daugiakultūrinis ugdymas
demokratinėje visuomenėje. Lietuvos ir Slovakijos patirtis |
Dabartinėje Europoje didėja migracija tarp
valstybių dėl darbo, mokymosi, vedybų ir kitokių šeimos
ryšių, dėl prieglobsčio prašančių pabėgėlių.
Lietuvai tapus ES nare, šios problemos tampa vis aktualesnės
ir mums. Lietuvos valstybė skatina tautinį ugdymą, kaip svarbų
asmenybės formavimo(-si) aspektą. Tačiau, turint omenyje vis didėjančią
tautinę įvairovę visuomenėje ir klasėse, labai aktualios tampa
skirtingų kultūrų sugyvenimo problemos, gebėjimas bendrai veikti,
formuoti ir reikšti savo pilietinę poziciją visuomenėje.
Programa atliepia Švietimo ir mokslo ministro 2008 m.
vasario 12 d. įsakyme Nr. ISAK–398 (Žin., 2008, Nr.
21–778) įvardintą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kryptį
– mokyklos vaidmens stiprinimas kuriant atvirą pilietinę
visuomenę, taip pat Valstybinės švietimo strategijos
2003-2012 m. nuostatas, akcentuojančias demokratinės krašto
kultūros plėtojimą ir solidarios pilietinės visuomenės sukūrimą.
Šios kvalifikacijos tobulinimo programos metu bus
pasidalinta darbo tarptautiniuose projektuose, skirtuose tautinių
mažumų integracijai visuomenėje, patirtimi ir siūloma
praktiškai taikyti jų metu sukurtą metodinę medžiagą.
Programos klausytojai aptars ugdymo problemas, kurios atsiranda dėl
tautinės ir kitokios mokinių įvairovės, susipažins ir
praktiškai išbandys metodiką, mažinančią įtampą
tarp skirtinguose kultūriniuose kontekstuose augusių mokinių bei
didinančią jų įsitraukimą į ugdymo procesą ir socialinį mokyklos
gyvenimą.
|
|
| Konfliktų valdymas mokyklos
bendruomenės pastangomis. Estijos ir Lietuvos mokyklų patirtis |
| Konfliktai – natūrali ir neatsiejama
mūsų kasdienio gyvenimo ir santykių su kitais dalis. Ir mokytojams, ir
mokiniams kone kasdien tenka konfliktuoti ne tik su bendradarbiais,
klasės draugais, šeimos nariais, visuomene, bet ir su
pačiais savimi. Nors dauguma žmonių konfliktus laiko neigiama,
griaunančia jėga, jie gali suteikti impulsų tobulėti ir mokytis. Įgiję
konfliktų valdymo įgūdžių, ir pedagogai, ir mokiniai gebės analizuoti
gyvenimo situacijas, pasirinkti išmintingą elgesio būdą ir
prisiimti atsakomybę už savo veiksmų padarinius. Konfliktų valdymas
apima daugybę įgūdžių ir metodų, padedančių konstruktyviai spręsti
konfliktus. Šios programos užsiėmimų metu didžiausias
dėmesys skiriamas praktinių įgūdžių tobulinimui, o ne teorinių žinių
perteikimui. Mokymų metu pateikiami konfliktinių kaltinimo situacijų
valdymo ir tarpininkavimo modeliai gali būti pritaikomi efektyviam
konfliktų valdymui ne tik darbinėse, bet ir kitose
gyvenimiškose situacijose. Mokymuose siekiama, kad dalyviai
ne tik atpažintų bręstančius konfliktus, bet ir pasirinktų
tinkamiausius jų sprendimo būdus (stilius). Dažniausiai pasitaikančias
konfliktines situacijas aptartų ir parinktų joms atitinkamus modelius
bei juos efektyviai taikytų. Kaltinimo konfliktų valdymo modelis yra
universaliai naudingas mokytojams ir mokyklų vadovams. Tarpininkavimo
modelis gali būti taikomas sprendžiant konfliktus tarp bendradarbių,
tarp vyresnių klasės mokinių, tarp vyresnių klasių mokinių ir mokytojų
ir pan.
Dalis laiko mokymuose yra skiriama emocijų, kylančių konfliktinėse
situacijose valdymui. Ši programa padės dalyviams
išmokti kritiškai vertinti savo požiūrį į daugelį
dalykų, išsiugdyti konfliktų valdymo įgūdžių,
išmokti bendrauti sušvelninant konfliktus,
susipažinti su Estijos mokyklų patirtimi konfliktų valdymo srityje.
|
|