Rėmėjas: Šiaurės ministrų taryba, Nordplus programa

Projekto koordinatorius:
Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras, Suomija

Projekto partneriai:
VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centras, Lietuva
Liaudies universitetas, Suaugusiųjų švietimo asociacija, Norvegija
Norvegijos nuotolinio ir lankstaus mokymo asociacija, Norvegija
Westfjord tęstinio mokymosi centras, Islandija

Mokymosi visą gyvenimą tema aktuali tiek darbingo, tiek pensinio amžiaus gyventojams. Naujų technologijų įgyvendinimas reikalauja nuolat tobulinti įgūdžius, siekiant išlaikyti profesinę kvalifikaciją. Reikia naujų mokymo ir mokymosi metodų bei naujų technologijų, kurios būtų tinkamos senjorų tobulinimuisi.

Šiuo metu viena iš didžiausių suaugusiųjų švietimo problemų yra vyresnio amžiaus žmonių mokymas. Tradiciniai mokymo metodai ne visada tinkami senjorams. Todėl yra svarbu tinkamai parinkti mokymo metodus ir turinį. Vis dar per daug skiriama dėmesio teorinėms žinioms, nuvertinant socialinius įgūdžius. Akcentuojant šiuos įgūdžius būtų įvertinta patirties reikšmė, ir tai būtų svarbu vyresnio amžiaus darbuotojams bei jų mokymosi motyvacijai. Didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į praktinį mokymąsi ir mokomosios medžiagos rengimą, taip pat svarbu paįvairinti mokymo kursų turinį. Senjorai dažnai nesugeba įvaldyti šiuolaikinių mokymo metodų. Vyresnio amžiaus žmonių mokymasis priklauso nuo mokymo organizavimo: senjorams tinkamų mokymo strategijų, sąlygų, būdų ir tempo. Be to, mokymasis turi būti organizuojamas atsižvelgiant į mokymosi įgūdžius ir sąlygas. 

Projekto tikslas  - sukaupti turimas žinias apie mokymo metodus ir turinį, kurie galėtų būti taikomi sėkmingam senjorų mokymuisi ir bent iš dalies rasti atsakymus į šiuos klausimus: Kaip yra atsižvelgiama į vyresnio amžiaus žmonių poreikius, planuojant mokymo turinį, parenkant mokymo metodus ir organizuojant mokymą? Kaip šiandienines mokymosi galimybes pritaikyti vyresnio amžiaus žmonių poreikiams? Kaip įsitikinti, ar pagyvenę žmonės turi galimybę dalyvauti mokymuose ir gauti iš jo naudos? Kaip įtraukti nesimokančius? Kaip įgyvendinti nuolatinio mokymosi idėją praktikoje?

Apie senstančių žmonių ugdymo metodus yra svarstyta gana plačiu mastu daugelyje šalių. Šio projekto partneriai siekia plačiau pažvelgti į problemą, apibendrinant Šiaurės ir Baltijos šalių patirtį. Siekiama surinkti skirtingus senjorų ugdymo metodus, juos palyginti, išanalizuoti privalumus ir trūkumus, o informaciją apie sėkmingiausius iš jų skleisti įvairiose suinteresuotose organizacijose savo bei kitose šalyse.

• Surinkti informaciją apie vyresniojo amžiaus žmonių tęstino mokymosi gerąją patirtį partnerių šalyse.
• Parengti gerosios patirties vadovą.
• Paskleisti surinktą informaciją suaugusiųjų švietimo organizacijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms.

• Vyresniojo amžiaus žmonės (virš 55 metų).
• Vyresniojo amžiaus žmonių mokytojai.
• Organizacijos, vienijančios vyresniojo amžiaus žmones.

Tyrimas atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonės projekto partnerių šalyse domisi suaugusiųjų švietimu ir ketina mokytis, kad galėtų lygiavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Sėkminga ateitis priklauso nuo fizinės ir psichinės sveikatos, gebėjimo naudotis naujomis technologijomis. Labai svarbus motyvas dalyvauti mokymuose – galimybė susitikti su kitais, besidominčiais tais pačiais dalykais. Mokydamiesi žmonės jaučiasi sveikesni, aktyvūs piliečiai, prisidedantys prie šalies ekonomikos augimo. Žmonės su įvairiapusiškais gebėjimais yra didelis indėlis į darbo rinką. Deja, kai kurie vyresnio amžiaus žmonės net ir norėdami bei galėdami dirbti yra priversti išeiti į pensiją. Nors dažnai darbdaviai renkasi jaunus žmones, tačiau tai nereiškia, kad jie dirbs geriau nei vyresni. Jaunimas neturi sukaupęs patirties ir išminties, kuri dažnai praverčia profesiniame gyvenime. Šių dienų iššūkis – perduoti jaunajai kartai tai, ką sukaupė vyresnieji.
Mokymasis naujų dalykų motyvuoja neatsilikti nuo gyvenimo, kelia savivertę ir orumą, įgalina pasijusti visaverčiu bendruomenės nariu. Projekto metu buvo išsakyta nuomonė, kad dalyvavimas grupiniuose mokymuose suteikia galimybę dalytis savo mintimis, jausmais, diskutuoti, keistis nuomonėmis. Todėl mokymų organizatorių ir suaugusiųjų mokytojų užduotis – kurti jaukią, atvirą mokymo(-si) aplinką, kad nuolatos būtų skatinami nuoširdūs pašnekesiai, spontaniškos reakcijos ir refleksijos. Tačiau jei mokymas(-is) nėra vertinamas darbdavių, vietos bendruomenės, šeimos narių ar kitos aplinkos, tikėtina, kad kursuose bus sulaukiama nedaug ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus žmonių.
Pasitikėjimą savo jėgomis ir norą mokytis vyresniame amžiuje mažina ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, praėjęs ilgas laiko tarpas nuo paskutinės mokymo(-si) patirties arba neigiama ankstesnio mokymo(-si) patirtis, naujų technologijų baimė, įsitikinimas, kad mokytis per vėlu dėl senyvo amžiaus ir pan. Taip pat svarbu ir mokymo būdai bei formos. Kas tinka vieniems, nebūtinai priimtina kitiems. Vieni mėgsta mokytis savarankiškai, kiti – su artimais draugais, savo amžiaus grupės žmonėmis, dar kiti nori pažinti naujus žmones. Tinkamos mokymosi aplinkos, metodų ir formų parinkimas gali pašalinti daug kliūčių ir pagerinti vyresniųjų įsitraukimą į mokymosi procesą.
Šio projekto metu paaiškėjo, kad norvegų ir suomių senjorai viena iš mokymosi kliūčių laiko įdomių kursų pasiūlos trūkumą savo gyvenamosiose vietovėse. Dalyvavimas mokymesi ne visada priklauso ir nuo pasirengimo bei motyvacijos. Kartais tam prieštarauja šeimos nariai, netinka laikas, trūksta sveikatos ar lėšų susimokėti kursų mokestį, prastas susisiekimas su didesniais miestais, kur vyksta mokymai.
Bet kokiu atveju, mokytis labiau linkę turintys ankstesnės teigiamos mokymo(-si) patirties, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Taip pat svarbūs mokymų pasirinkimo kriterijai yra mokymo programos įdomumas ir naudingumas. Darbo užmokesčio padidėjimas, sertifikato įteikimas, mokymasis darbo metu laikomi nelabai svarbiais motyvaciniais veiksniais. Galima daryti prielaidą, kad taip yra dėl pensinio respondentų amžiaus.

Remiantis tyrimo rezultatais, parengtos rekomendacijos vyresnio amžiaus žmonių ugdymui – kokie yra tinkamiausi metodai, mokymų turinys, kaip pašalinti kliūtis mokymuisi, ir motyvavimo tobulinimuisi bei visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi būdai.

Kiekviena partnerių organizacija parengė pilotinį vyresni amžiaus žmonių mokymo kursą: "Word programos pagrindai senjorams" (Norvegija), "Kartų palikimas" (Islandija), "Susipažinimas su interneto galimybėmis" (Suomija),  "Skaitykime ir dalykimės skaitymo džiaugsmu" (Lietuva).

Surinkta medžiaga yra apibendrinta ir išleista kaip metodinė priemonė suaugusiųjų švietimo organizatoriams ir vykdytojams.

• Įgyvendinant projektą ieškota naujų mokymo metodų, kurie skatintų senjorų žinių ir įgūdžių tobulinimą ir būdų skatinti mokymosi motyvaciją.
• Projektas suvienijo įvairias suaugusiųjų švietimo srityje veikiančias organizacijas bendram darbui.
• Projekto metu atliktas kokybinis sociologinis tyrimas apie vyresnio amžiaus žmonių mokymąsi.
• Parengtos vyresnio amžiaus žmonių ugdymo rekomendacijos, pateikiant gerosios patirties pavyzdžius.
• Projekto medžiaga išplatinta kitoms organizacijoms ir įstaigoms, veikiančioms suaugusiųjų švietimo srityje; jos turi galimybę susipažinti su projekto rezultatais ir naudoti juos savo veikloje.

NORDIC+ Auksiniai senjorų mokymo(-si) pavyzdžiai. Senjorų mokymasis Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje
Sudarymas - Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras, Suomija
Vertimas į lietuvių kalbą - Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010

Leidinyje trumpai pristatomas projektas, apžvelgiama senjorų švietimo politika partnerių šalyse - Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, pristatomi 2009 m. atlikto tyrimo "Pagyvenusių žmonių motyvavimas dalyvauti tęstiniame mokymesi" duomenys ir atsižvelgiant į juos parengti pilotiniai mokymų kursai, pateikiami gerosios praktikos partnerių šalyse pavyzdžiai. Vadovas parengtas anglų ir projekto partnerių kalbomis. Šis leidinys skirtas visiems, kurie domisi suaugusiųjų švietimu, nori susipažinti su kitų šalių patirtimi ir ją pritaikyti savo veikloje.
Vadovas lietuvių kalba
Vadovas anglų kalba