Trukmė: 2004 - 2005 m.

Rėmėjas:
Pasaulio Bankas

Projekto partneris:
Paramos vaikams centras

Tačiau svarbiausia moksleivių veikla yra mokymasis. Ji sąlygoja moksleivių savęs vertinimą, kitų suvokimą ir iš esmės lemia tai, kaip jiems seksis užaugus. Todėl labai svarbu mokykloje suteikti vaikams progų atidžiau pažvelgti į savo pačių ir jų draugų mokymosi procesą, kurti aplinką, kurioje jie saugiai galėtų analizuoti ir įveikti mokymosi sunkumus. Taip jie geriau supras save ir kitus, išmoks toleruoti įvairovę, susikaupti prasmingai veiklai, padėti ir priimti pagalbą.

Yra daug tyrimų duomenų, įrodančių, kad moksleivių savitarpio pagalba teigiamai veikia mokyklos gyvenimą: sumažėja vėlavimų, pamokų praleidimų, “iškrentančių” iš mokyklos. Pagerėja moksleivių socialiniai, savikontrolės įgūdžiai, mokymosi rezultatai.

Lietuvos mokykloms tai yra nauja mokymosi forma, kurioje reikalingi nauji ugdomosios veiklos organizavimo, mokymosi proceso apmąstymo, bendradarbiavimo įgūdžiai.

Moksleivių savitarpio pagalba moksle organizuojama suprantant, kad mokymosi nesėkmės – tai vienas iš mokyklos nelankymo veiksnių, stengiamasi įveikti šio reiškinio priežastis, o ne mokyklos vengimu pasireiškiančias pasekmes. Ši veikla telkia mokyklos bendruomenę, nes vyksta bendradarbiaujant skirtingų klasių mokiniams, jų tėvams bei mokytojams. Ji taip pat skatina demokratinių nuostatų įtvirtinimą, nes šio mokymosi rezultatai viešai pastebimi ir aptariami. Ir neabejotinai šiuo mokymosi būdu skatinama siekti strateginių švietimo tikslų: brandinti solidarią pilietinę visuomenę, mažinti socialinę atskirtį. Nauja tai, kad juo siekiama mobilizuoti vidinius mokyklos bendruomenės resursus įveikiant mokymosi spragas, ir aktyviausi šių procesų dalyviai yra patys mokiniai. Tačiau jiems būtinas metodinis mokytojų vadovavimas, tėvų ir bendraamžių pritarimas bei pagalba.

Aktyvi mokinio pozicija yra pageidaujamas Lietuvos mokyklų tikslas, kurio siekiama diegiant mokymąsi bendradarbiaujant, aktyviuosius mokymo metodus, ugdant kritinį mąstymą, įgyvendinant mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą, kurioje atkreipiamas dėmesys į moksleivių gebėjimų įsivertinti, kelti mokymosi tikslus tobulinimą. Būtų labai gerai, jeigu moksleiviai, teikdami pagalbą vieni kitiems, suvoktų šių metodų naudą ir mokėtų praktiškai jais pasinaudoti.

Dažniausiai nauji metodai ir naujos idėjos mokyklas pasiekia trumpesnių ar ilgesnių projektų pavidalu. Šis projektas – vienas iš daugelio. Naujas tuo, kad atkreipia dėmesį į aktualią problemą: mokymosi spragas ir jų įveikimą telkiant vidinius mokyklos bendruomenės resursus. Jis taip pat atkreipia dėmesį ir į ugdymo proceso organizavimą, kur mokymo spragoms įveikti iki šiol nebuvo skiriama reikiamo dėmesio.

• Skatinti mokinių, kaip besimokančios bendruomenės, savivoką, aktyvumą ir integralumą.
• Siekti, kad mokymosi procesai taptų mokyklos gyvenimo demokratizavimo dalimi.
• Ugdyti mokinių ir mokytojų bendradarbiavimo įgūdžius.
• Skatinti tėvų ir visos bendruomenės įsiraukimą į ugdymo problemų sprendimą.
• Paskatinti šioje veikloje dalyvaujančius moksleivius siekti geresnių mokymosi rezultatų, ugdyti jų teigiamą nuostatą į mokyklą ir mokymąsi.
• Mažinti atsiliekančiųjų, neprisitaikančiųjų prie mokyklos reikalavimų mokinių socialinės atskirties riziką.

• Seminarų metu parengti mokytojus ir moksleivius-pagalbininkus darbui su kitais mokiniais.
• Suteikti mokytojams ir mokiniams-pagalbininkams metodinę paramą.
• Sukurti mokinių savitarpio pagalbos modelį, kuris būtų pritaikomas Lietuvos mokyklose ir joms naudingas.

2004 m. rugsėjis - spalis
Mokinių savitarpio pagalbos klubų kūrimas mokyklose

2004 m. rugsėjis - 2005 m. birželis
Nuolatinis mokinių savitarpio pagalbos užsiėmimų vertinimas

2004 m. rugsėjis - 2005 m. birželis
Projekto veiklos aptarimas ir diskusijos susitikimuose su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais, tėvais

2004 m. rugsėjis - spalis
Mokinių mokymosi pažangos ir pasitenkinimo mokymusi vertinimas

2004 m. rugsėjis - 2005 m. birželis
Mokinių-pagalbininkų ir jų mokinių mokymosi pažangos stebėjimas ir vertinimas

2004 m. rugsėjis, 2005 gegužė
Mokinių-pagalbininkų ir jų mokinių pasitenkinimo mokymusi įvertinimas projekto pradžioje ir pabaigoje

2004 m. spalis - 2005 m. gegužė
Mokinių-pagalbininkų konsultavimas dėl mokymo turinio, metodų, bendravimo problemų

2004 m. spalis - 2005 m. gegužė
Informacijos apie projektą skelbimas pedagoginėje spaudoje bei mokyklų laikraščiuose

2005 m. kovas - gegužė
Metodinių rekomendacijų apie mokinių savitarpio pagalbą parengimas

2005 m. gegužė - birželis
Baigiamieji projekto renginiai, susitikimai su mokytojais ir mokiniais

Projekto lektoriai
Romualda RAGUOTIENĖ - Vilniaus A.Mickevičiaus gimnazijos psichologė
Erna PETKUTĖ - Paramos vaikams centro direktorė

Projektas pagerino į vaiką orientuoto mokymo įgūdžius, suteikė galimybę mokyklose atvirai aptarti mokymo ir mokymosi problemas, padėjo surasti ir sutelkti vidinius mokyklos resursus mokymuisi gerinti. Sukurtas mokytojų ir mokinių savitarpio pagalbos modelis bei parengtos metodinės rekomendacijos, naudingos tiems, kas norės tęsti šią veiklą savo mokyklose.

Įgyvendinant programą mūsų aprašyto projekto metu pastebėta, kad:

• Pagilinti bendradarbiavimo ryšiai tarp mokytojų, sėkmingų moksleivių tutorių ir jų mokintinių.
• Susikūrė domėjimosi tarp skirtingų lygių moksleivių kultūra (septintokai domisi, kaip sekasi penktokams).
• Klasėje atsirado daug daugiau bendradarbiavimo.
• Moksleiviai tutoriai išlavino savo gebėjimus dėstyti ir palaikyti moksleivius, kuriems sunkiau sekasi.
• Mokintiniai išsiugdė bendravimo ir bendradarbiavimo besimokant pagrindus.
• Mokintiniai iš esmės ėmė daugiau domėtis mokymosi pasiekimais, įgijo daugiau motyvacijos.
• Moksleiviai pažymėjo, kad ėmė geriau suprasti ir vertinti mokytojų darbą.
• Pagerėjo mokytojų ir moksleivių mokymosi proceso analizavimo ir vertinimo įgūdžiai.
• Išryškėjo mokymosi proceso tobulinimo gairės.

Mokymas mokytis yra vienas iš šiuolaikinės mokyklos keliamų tikslų. Šis projektas suteikė galimybę stebėti, kaip šį tikslą galima pasiekti ir su kokiomis kliūtimis susiduriama.
Projektas buvo orientuotas į nuolatinį veiklos stebėjimą ir gebėjimą gilintis į konkretaus vaiko mokymosi ypatumus. Vykstant vaikų su specialiaisiais poreikiais integracijai, šie gebėjimai tampa būtini šiuolaikinėje mokykloje. Šis projektas suteikė mokytojams galimybę ugdyti šiuos įgūdžius. Projekte dalyvavę mokytojai taip pat pastebėjo, kad pagerėjo jų santykiai su mokiniais.
Projekte dalyvavę mokiniai taip pat buvo sudominti projekto veikla. Jie turėjo galimybę įgyti bendravimo įgūdžių, aptarti mokymosi sunkumus, kylančius kiekvienu konkrečiu atveju - ko negalėtų padaryti pamokos metu. Projekto metu atlikti tyrimai parodė, kad mokinių-pagalbininkų globojami mokiniai ėmė geriau suprasti dėstomų dalykų turinį, pagerėjo jų pažymiai. Pagerėjo ir pačių mokinių-pagalbininkų mokymosi bei pagalbos kitiems motyvacija.

Projekto lektorių ir dalyvių bendravimas su mokyklos bendruomenėmis nebuvo lengvas ir sklandus. Tačiau vykstant diskusijoms, pamažu buvo formuojamas požiūris, kad būtina padėti prasčiau besimokantiems mokiniams ir tai galima padaryti pasitelkus vidinius mokyklos resursus.
Kai kuriems projekte dalyvavusiems mokytojams kilo sunkumų stebint savo globojamų mokinių-pagalbininkų mokymosi procesą - ne visi mūsų mokyklų pedagogai turi nuolatinio veiklos stebėjimo įgūdžių.
Kai kurie atvejai parodė, kad mokytojai vengia aptarti su tėvais sudėtingų klausimų, pavyzdžiui kodėl jie nenori, kad jų vaikai padėtų kitiems mokiniams mokytis arba gautų pagalbą iš kitų mokinių po pamokų.
Projekto metu atlikti tyrimai parodė, kad kai kurie mokiniai galvoja, kad mokymosi procesas yra pernelyg intensyvus, jie negali jo suvaldyti ir niekas negali jiems padėti. Toks požiūris reikalauja nuolatinio mokytojų ir tėvų dėmesio. Tikimasi, kad šio projekto metu sukaupta geroji patirtis neleis įsivyrauti tokiai mokinių nuostatai ir paskatins mokytojų ir mokinių bei mokinių tarpusavio bendradarbiavimą.

Projekto veiklos tyrimo rezultatai